|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Legendinio tėvo legendinis sūnus
Papildomai skaitykite: Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis 2010 m. kovo 1 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė legendinis lakūnas-bandytojas Vladimiras
Iljušinas1), garsiojo konstruktoriaus Sergejaus Iljušino2) sūnus. Jo gyvenimą galima laikyti unikaliu. Tapęs
generolu, netapo generolo sūneliu viską gyvenime pasiekė savo atkakliu darbu ir įgimtu talentu. O pasiekė daug nusipelnęs lakūnas-bandytojas,
Jo tėvas buvo vienas iškiliausių lėktuvų konstruktorių ir, aišku, norėjo, kad jo sūnus
pratęstų jo darbus. Tačiau Vladimiras dar jaunystėje pamynė tėvo valią.
Skraidyti kukurūzininku Po-2 jaunąjį Volodią 1943 m. išmokė legendinis Vladimiras Kokinakis3). Ruošėsi
stoti į MAI, tačiau 1944 m. paėmė į armiją ir skyrė ... Žukovskio akademijos klausytoju. Tuo pat metu jis ėmė
mokytis skraidyti sostinės aeroklube. 1951 m. gavo karo inžinieriaus diplomą, o kartu ir 8 m. skraidymo
stažas. Tėvas manė, kad tai idealiausias variantas būsimam lėktuvų kūrėjui ir jam jau buvo parengta vietelė
tėvo konstruktorių biure. Tačiau sūnus kategoriškai atsisakė eiti tėvo pėdomis ir tapo lakūnu bandytoju.
Vyresnysis Iljušinas buvo taip sukrėstas jo savivalės, kad beveik 20 metų ( ! ) beveik nesikalbėjo su sūnumi.
Lakūno bandytojo profesija pavojinga, tačiau Volodia vos nežuvo žemėje. 1960 m. birželio 5 d. Pobeda kaktomuša susidūrė su
Iljušino Volga. Lakūną išgelbėjo kolega ir būsimasis kosmonautas G. Beregovojus4), atsitiktinai važiavęs keliu, kuriame įvyko nelaimė.
Tai buvo žmogaus skrydžio į kosmosą laukimo laikotarpis. Ir šalies perdėtas slaptumas savo padarė:
1961 m. balandžio 11 d. Daily Worker išspausdinos Maskvos korespondento Deniso Ogdeno žinutę, kad balandžio 7 d. kosminiu laivu Rosija
orbitinį skridimą atliko Vladimiras Iljušinas (apie tai plačiau skaitykite >>>>>). Išėjo
oficialus paneigimas kad dar pernai jis patyrė avariją ir buvo priverstas ilgai gydytis: pradžioje Tarybų Sąjungoje, o vėliau Kinijoje.
Tačiau istorija jau apaugo detalėmis. Paskelbta versija patikėjo ir V. Iljušinas, o ne Gagarinas
minimas pirmuoju kosmonautu 1964 m. Gineso rekordų knygoje.
Toji versija buvo gyvybinga. 10-ojo dešimtm. pradžioje Vengrijoje išleista publicisto Ištvano Nemenės5) knyga
Gagarinas kosmoso melas, kurioje teigiama, kad Gagarinas visai neskrido balandžio 12-ą: O avarijos metu patirtos traumos buvo tokios rimtos, kad atrodė, kad apie dangų liko tik pasvajoti. Tačiau
jau po metų su trupučiu Iljušinas bandė lėktuvą-perėmėją Su-15. Tuo metu tėvas, jau palikęs generalinio
konstruktoriaus postą, pirmąkart pripažino teisingą sūnaus pasirinkimą.
Taip jau nutiko, kad praktiškai visa skraidymo veikla susijusi su P.O. Suchovo vadovaujamu
konstruktorių biuru. Iljušinas į gyvenimą atvedė beveik visus Su klasės lėktuvus, įskaitant gražuolį Su-27.
Būtent jis pradėjo iki šiol nepranokto šimtuko bandymus. Amerikiečiai turėjo taisyklę jei lėktuve 50%
naujovių, jo nestato. Suchovo šimtuke naujovių buvo 100% - ir jis skraidė! Ir dar taip, kad visi vadino 21 a.
stebuklu. Lėktuvo, skrendančio triskart greičiau už garsą, bandymai buvo kaip reta sėkmingi. Tačiau... 8 dešimtm. pradžioje
po sėkmingo 10-ojo skrydžio bandymus nutraukė, o perspektyvią temą nutraukė. Kieno iniciatyva kas tai padarė, taip ir liko paslaptimi... 1) Vladimiras Iljušinas (1927-2010) tarybinis lakūnas-bandytojas,
generolas-majoras, sporto meistras. Didžiąją darbo laiko dalį pradirbo Suchovo konstruktorių biure. 2) Sergejus Iljušinas (1894-1977) tarybinis aviakonstruktorius, lėktuvų konstruktorių biuro
Iljušin įkūrėjas. 1939 m. pagal jo originalų projektą sukurtas šarvuotas šturmo lėktuvas Il-2, vadintas skraidančiu tanku, tapęs masiškiausiu
sovietiniu lėktuvu karo metu. Nuo 1943 m. pradeda kurti keleivinius lėktuvus, pradėdamas Il-12; paskutinis jo sukurtas lėktuvas Il-62. 3) Vladimiras Kokinakis (1904-1985) - garsus tarybinis lakūnas-bandytojas.
1935 m. lapkričio 21 d. pasiekė pasaulio rekordą vienmotoriu lėktuvu I-15 pakildamas į 14 575 m aukštį. 1938 m. birželio 2728
dienomis lėktuvu CKB-30 be nutūpimo per 24 val. 36 min. nuskrido iš Maskvos į Vladivostoką, o 1939 m. balandžio 2829 d. per 22 val. 56 min.
iš Maskvos į Miscou salą (JAV). Pasiekė 22 pasaulio rekordus. Jis bandė šturmo lėktuvą Il-2, keleivinį lėktuvą Il-62...
4) Georgijus Beregovojus (1921-1995) - ukrainiečių kilmės tarybinis lakūnas-bandytojas,
kosmonautas, skridęs Sojuz-3 1968 m. Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare lakūnu-šturmuotoju. 1948 baigė lakūnų bandytojų kursus
ir tarnavo lakūnų bandytoju (1948-64). 1949 m. su reaktyviniu Mig-15 išbandė suktuką. Į kosmonautus priimtas 1963
m. 1968 m. spalio mėn. 26-30 d. skrido Sojuz-3, kurio metu nesėkmingai bandyta Žemės šešėlyje susijungti su nepilotuojamu Sojuz-2.
1969 m. sausio 22 d. jo mašiną apšaudė V. Iljinas, palaikęs ją L. Brežnevo automobiliu; G. Beregovojus buvo lengvai sužeistas.
1972-87 m. vadovavo Gagarino vardo kosmonautų mokymo centrui. Parašė darbų kosmonautikos ir inžinerinės psichologijos srityse.
Buvo filmų Maskva-Kasiopėja (1973) ir
Paaugliai Visatoje (1974) konsultantu. Mirė širdies operacijos metu.
5) Ištvanas Nemenas (Istvan Nemere, 1944-2024) vengrų rašytojas, esperantininkas, vertėjas, išleidęs
(5vairiais pseudonimais) apie 800 knygų (tai Gineso rekordas!), kurių viena Gagarin = Kozmikus hazugsag (1990, Gagarinas kosminis melagis,
parašyta dar 1972 m.) apie tai, kad Gagarinas nebuvo pirmuoju kosmonautu.
Dar viena, Mirusieji kosminėje orbitoje (1998), irgi nagrinėja prarastų kosmonautų ir kitas su kosmosu
susijusių mitų temas. 1966 m. vedęs lenkų merginą gyveno Lenkijoje, bet išsiskyrė, o 1972 m. ėmus jį persekioti
Lenkijos saugumui, grįžo į Vengriją, kur irgi buvo sekamas. Pirmą knygą, kriminalinį romaną Teroro pašto
kodeksas paskelbė 1974 m., o šlovė atėjo su romanu paaugliams Fantastinė teta (1980). Esperanto kalba išleido 23 knygas.
Taip pat rašė mokslinės fantastikos romanus (pvz., Tritono nužudymas (1977) ir kt.) ir kūrinius apie paranormalius reiškinius. Papildomai skaitykite:
|
TSRS didvyris, Lenino premijos laureatas, daugkartinis rekordininkas. Dar gyvas būdamas Vladimiras Iljušinas buvo tapęs legenda.
1999 m. išėjo V. Iljušinui skirtas dokumentinis filmas, kurio kūrėjai minėtą istoriją perpasakojo savaip.
Atseit, V. Iljušinas iš Baikonuro kosmodromo startavo balandžio 7 d., triskart apsisuko aplink Žemę, tačiau
prarado ryšį su antžeminėmis tarnybomis. Tad teko pačiam perimti laivo valdymą. Avariniu būdu nusileido
Kinijoje, kur buvo suimtas. Tik po metų jį perdavė TSRS pagal slaptą susitarimą
(apie tai taip pat žr. 
